Kai vakarais lėtai užgęsta šviesos,
Pasiklausykim liūdno valso,
Atbėgančio per ežerą
Iš žiburių anapus.
Pasiklausykim,
Uždekim savo žiburius
Ir taurėje raudono vyno
Paskandinkim mylimųjų neturėjimo ilgumą.
Tegul tylės bereikšmiais žodžiais žmonės –
Mes užsimerkę girdim liūdną valsą,
Ištiesiame rankas į naktį,
Ir šilta...
Apsikabinus liūdesį,
Nes tiktai jis šią naktį mus supranta.
Tik jis ir liūdnas valsas
Kaip brolis ežero stiklu groblėtu
Atbėga nešinas ramybe,
Sako:
„Tylėkit, nemylėkit, nežadėkit
tam, kas siekia,
kalbėkit, pasiduokit
tam, kas vienas įžengia į naktį,
tam, kas girdi liūdną valsą...“
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Sniegas
Sukurta: 2007-09-23 14:52:37
Raminta, tavo nuomone svarbiausia. Dziaugiuosi, kad Tau patiko.
Vartotojas (-a): Heart
Sukurta: 2007-08-12 20:08:38
Gražu, jautru..Taip, tikrai liečiantis širdelę ;)
Anonimas
Sukurta: 2007-08-12 18:31:37
pradžia - žavi romantika, pabaiga susentimentalėjo,
neliūdėkit, gyvenimas vertas kad jį jaustum :)
trumpinčiau iki:
Kai gęsta šviesos,
Pasiklausykim liūdno valso,
Atbėgančio per ežerą
Iš žiburių anapus.
Pasiklausykim,
Uždekim žiburius
taurėje raudono vyno
ir skandinkim ilgumą.
Tegul tylės bereikšmiais žodžiais žmonės –
Mes užsimerkiam valsui, kuris
lyg brolis ežero stiklu groblėtu
Atbėga nešinas ramybe.