Kiekvienoj tyloj
Atrasim aidą,
Paliestą grublėtų pirštų
Parko vėsumoj,
Kiekviename žmoguj atrasim
Piktą klastą,
Nors ir slepiamą po džiugesio šydu.
Tikrumu, žmogau, matuojami
Gyvenimo verpetai,
Nugyventos dienos – sielos tikrumu.
Nenuleisk akių, sutikdamas
nedorą kitą,
Nesijausk už medį
stipresniu.
Heart
2007-08-11 13:30:33
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): mylimiausia
Sukurta: 2007-08-12 18:56:54
Labai patiko. Labai taiklus, ypač patiko :"Nesijausk už medį stipresniu"
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2007-08-11 17:30:24
"Kiekvienoj tyloj /Atrasim aidą..." graži mintis
"Kiekvienam žmoguj atrasim/ Piktą klastą,..." labai suabejočiau dėl tokio teiginio:)
O antras - visas nuostabus.
Apskritai, tai patiko :)
Anonimas
Sukurta: 2007-08-11 16:14:08
Patiko :) Nuoširdžiai..
Vartotojas (-a): Heart
Sukurta: 2007-08-11 14:26:42
pamačiau klaidelę netyčia paliktą (Slapiamą- slepiamą) Atsiprašau. :) Dėkoju už komentarus ;)
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2007-08-11 14:01:00
Nuoširdžiai, teisingai. Pirmoji strofa - labiau apibendrinta, antroji - kiek didaktiška.