Santrauka:
Eilėraštis to paties pavadinimo M.K.Čiurlionio paveikslui.
**
Tavo Bažnyčia - kosmoso ūkai
Ir mūsų širdys gerumu nušvitę--
Kol mano ranką Savoje laikai,
Sieloj jaučiu šviesiausio džiaugsmo rytą
Ir angelo sparnų prisilietimą
Prie ilgesio dangaus gyvų krantų--
Kai prarandu Tave - kalnai sverdėti ima--
Į juodą upę su dangum krentu--
Ištirpus saulė ir tvanai užplaukę
Ant viso žalio gaublio ištisai--
Bet vėl Tu sugrįžti balta palauke--
Simfonijos nežemiški garsai
Per visą kosmosą didingai nuvilnija--
Brendu žvaigždynais lyg rasa gėlių--
Baltųjų dobilėlių žemiškąją giją
Prie Šaulio kojų jau paliest galiu...
Tu Meilė - taria paukštei jis virš kalno--
Strėlė nukrinta žydinčia vyšnia
Ant balto žirgo sidabrinio balno--
Ir atskrenda šviesi gera Žinia--
Tavo Bažnyčia - kosmoso ūkai
Ir mūsų širdys gerumu nušvitę...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2007-08-11 20:15:34
Puikus fantastinio pasaulio atspindys, kerintis sielą ir skatinantis žavėtis Žemės ir begalinės Visatos spalvų grožiu :)
Anonimas
Sukurta: 2007-08-11 12:33:45
Gražiai išreikštos mintys :)
Anonimas
Sukurta: 2007-08-11 12:20:51
Pasikartosiu, nor pati žinai, -
Kitai, taip atvirai gal nesakyčiau.
Ar širdimi, ar parkeriu rašai -
Lyg žaisdama, lyg ir visai ne tyčia!
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2007-08-11 09:31:25
Labai patiko. Didingai alsuojantis kerinčia begaline Kosmoso Šviesos galia. Kupinas gražių šiltų jausmų, optimistinių minčių ir vaizdų.
Dėkoju Jums. Pasiimsiu į prisiminimus.