**
Tavo Bažnyčia - kosmoso ūkai
Ir mūsų širdys gerumu nušvitę--
Kol mano ranką Savoje laikai,
Sieloj jaučiu šviesiausio džiaugsmo rytą

Ir angelo sparnų prisilietimą
Prie ilgesio dangaus gyvų krantų--
Kai prarandu Tave - kalnai sverdėti ima--
Į juodą upę su dangum krentu--

Ištirpus saulė ir tvanai užplaukę
Ant viso žalio gaublio ištisai--
Bet vėl Tu sugrįžti balta palauke--
Simfonijos nežemiški garsai

Per visą kosmosą didingai nuvilnija--
Brendu žvaigždynais lyg rasa gėlių--
Baltųjų dobilėlių žemiškąją giją
Prie Šaulio kojų jau paliest galiu...

Tu Meilė - taria paukštei jis virš kalno--
Strėlė nukrinta žydinčia vyšnia
Ant balto žirgo sidabrinio balno--
Ir atskrenda šviesi gera Žinia--

Tavo Bažnyčia - kosmoso ūkai
Ir mūsų širdys gerumu nušvitę...