Santrauka:
Komentaras Bekepurio „Mažas...“
Bandymas su trimis paskutinės eilutės variantais... (nežinau, kurį pasirinkti)
Kas čia bando išlįst iš po kepurės
Ir mano šypsnį tampo beūsį,
Kam dar ten prireikė plunksnos,
Kai viską padaro kompiuteriai...
Tai ne tvoros, tai tik dantys retėja,
Kai švilpdamas gaudau rimą ir vėją.
Įkvėpimas įtrauktas pro nosį ateina,
Kai bandau suvilioti mūzą ar fėją.
Visi juk atrodo mažyčiai, nutolę į tolį,
Skubėki rašyti, tik nuo savęs nenutolki,
Nebandyki atstumti save nuo savęs –
išliki, prašau, tuo, kuo mums būsi...
Be beretės – lyg povas be plunksnų,
Mėginu savyje užgniaužti „didį“ poetą,
Kritikuoju tave, nes tikiu, kad suprasi –
Tik mažas gali dar kilti kituose...
----
Aukštesnis už save tik tas,
kas pakyla virš savo galvos
ir žvelgia aukštyn į kitus,
1. nuo savos aukštumos...
2. nuo kitų supiltos aukštumos...
3. nuo jam supiltos aukštumos...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-08-11 16:43:59
Šaunus eiliukas ir mintys gražios :) Patiko.
Na,Bekepuri, sekas tau gi:
Štai ir Lapeliui tu patinki
Nors be beretės---jo mūza esi :) (na bent jau šiandien)
Anonimas
Sukurta: 2007-08-11 12:35:38
Patiko ;)
Anonimas
Sukurta: 2007-08-11 11:45:56
Labas Baltas Lape. O Kepurė, ūsai ir plunksna - galėtų būti nors dalinė atsvara visagaliui ir visažiniui kompiuteriui. Tai kas, kad dantys retėja, kad Mūza liesėja - o kaip malonu švilpiniuojant pagauti gerą rimą ir tikrą vėją... Žinoma sveika, profilaktiškai, į save pasižiūrėti iš kito binoklio galo, kad prisimint, jog esame tik ežiukai neseniai parėję iš kirpyklos...
Vartotojas (-a): Heart
Sukurta: 2007-08-11 10:42:24
Niekada neužgniaušk savy poeto ;)