Vis dažniau susitinkam kapuos,
Ne linksmam giminės suvažiavime.
Ne daina skamba - žodžiai maldos
Liūdname gedulingam rypavime.
Atsisveikinant klausiam, kuris,
Ir kada iškeliaus amžinybėn,
Ant kieno kapo ašaros kris?
Nors juokaujam, bet širdį sugnybia.
O juk juokėmės, šėlom kadais,
Maukėm alų senolio darytą.
Nuo dainų trūkinėjo langai,
Kol ant šieno nublokšdavo rytas.
Bet ar verta liūdėti? Vaikai
Ir anūkai pakeis mus netrukus.
Vėl drebės nuo linksmybių langai
Ir sklaidysis paniurėlis rūkas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-08-13 02:25:50
tai jau taip. Vistik optimistiskas, nors ir gili tikrove:)))
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2007-08-11 17:23:07
Tiesi žemiško Gyvenimo realybė tame amžiname nenugalimo Laiko rate...Ir nei pridėsi, nei atimsi...
Juk paprastai giliausi apmąstymai ir visų tikriausias prisilietimas prie Prasmės pajautimo ir būna tokiose susitikimo vietose...kad ir kaip liūdna, skausminga ir niūru...
Labai svarus su prasminga Viltimi Jūsų kūrinys.
Žinoma, visada norisi sulaukti šviesesnių spalvų...
To ir linkiu :)
Anonimas
Sukurta: 2007-08-11 12:53:29
Liūdnai tikroviškas
Vartotojas (-a): Irna Labokė
Sukurta: 2007-08-11 11:34:30
sklandžiai ketureiliais apie neišviangiamą būtį...
Anonimas
Sukurta: 2007-08-10 23:30:25
Niu, jau kad surimavot, vos neapsiverkiau.
Kūryba aukščiausio lygio, bet mintys tai per tamsios. Reiktu daugiau oranžinės spalvos ;)
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-08-10 22:41:17
Gyvenimiškas ir tikroviškas: pilnas minčių apie praeitį, dabartį ir ateitį, nors ir liūdnoka tikrovė, bet kažkodėl gera buvo skaityti: turbūt dėl to žavaus ir nepaprasto rimavimo?
Gal reiktų pakeisti susitikimų vietą? ;)
Anonimas
Sukurta: 2007-08-10 21:57:42
Sodininke,liūdnai, bet teisingai.
Vartotojas (-a): cedele9871
Sukurta: 2007-08-10 21:46:11
Puikus, turiningas, atmiežtas liūdesiu ir viltimi, kaip ir pats ponas Gyvenimas. Ir sudėtas gerai, ir nebanalu.