Vis dažniau susitinkam kapuos,
Ne linksmam giminės suvažiavime.
Ne daina skamba - žodžiai maldos
Liūdname gedulingam rypavime.

Atsisveikinant klausiam, kuris,
Ir kada iškeliaus amžinybėn,
Ant kieno kapo ašaros kris?
Nors juokaujam, bet širdį sugnybia.

O juk juokėmės, šėlom kadais,
Maukėm alų senolio darytą.
Nuo dainų trūkinėjo langai,
Kol ant šieno nublokšdavo rytas.

Bet ar verta liūdėti? Vaikai
Ir anūkai pakeis mus netrukus.
Vėl drebės nuo linksmybių langai
Ir sklaidysis paniurėlis rūkas.