Aš sveikas,
o gal tai liga, kurios nepažinom,
Kai dyla danguj mėnulio svarstyklės, ir
Skaičiai bei runos su lempiniais džinais
Nerodo, kur kryptys, kur veda rodyklės.

Po gluosnio pavėsiu, ten dienos ilgėja,
O naktys paskęsta išdžiūvusioj upėj.
Sergu savimi – kaip stiprėjantis vėjas
Daužausi į langus ar loju pratrūkęs.

Aš sveikas,
o gal tai netikęs pavidalas,
Kai kūnas be priekaištų, bet pykstasi žaros
Kažkur ten, krūtinėj, kur niekas negydo,
Nebent kas įpiltų šimtą be gramų…