Banga įsuko garbanas į tylą,
Pamiršus šonus braižančius laivus.
Iš klevo lapų austos burės kyla,
Palikę randus debesy gilius.
Bučiuoti skruostus tuos pačius smėlėtam krantui
Juk jūrai lemta buvo nuo pradžios –
Pašiurpt, kai inkaras į odą krenta,
Ir niekada nejausti lašo vėsumos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-08-11 12:43:21
Gražu :)
Anonimas
Sukurta: 2007-08-07 19:08:32
labai gražus
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2007-08-07 19:03:35
„Iš klevo lapų austos burės kyla" – daugiau įsiminė savitumu.
„Pašiurpt, kai inkaras į delną krenta" – persiskaitė taip.
Jūra turėtų likti patenkinta tokiu paskyrimu.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-08-07 18:10:47
tuos pačius ----> Geriau būtų vėl:)
Gražūs vaizdai. Pirmas posmas daugiau aprašantis, o antras turi svorio.
Anonimas
Sukurta: 2007-08-07 15:56:11
Tu apie jūrą, kur paskęsta inkarai,
Princese, taip gražiai rašai...
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-08-07 15:48:03
Žmogui, o jūrai, kaip jūrai. įdomus;
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-08-07 15:20:31
...didingai nuskambėjo...nuostabus...
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-08-07 15:17:01
labai fainutis eilius :) gera buvo skaityti ir po skaitymo minčių liko.
Vartotojas (-a): Karsanata
Sukurta: 2007-08-07 15:13:25
SUPERINIS.
Imu visa, su tarpais tarp eiluciu. ;)