Santrauka:
Brangiausiam Žmogui...
Tavo delno vagelėj miega metų našta.
Išvagota raukšlelių, bet švelni ir šilta
Mano skruostą paliečia Tavo, Mama, ranka...
Skyla mėnuo per pusę, byra liepų žiedai...
Tekini ir uždusę pas Tave mes – vaikai
Vėl sugrįžtam čionai, kur vaikystės namai.
Šitiek vargo pakėlei – Tu be galo stipri.
Nebeimk mūsų skausmo! Juk mes jau dideli!
Ašara Tavo skruostu tik nurieda sūri...
Savo delno vagelėj vaikų skausmą slepi...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-08-07 20:18:36
Nebeimk mūsų skausmo! Juk mes jau dideli! --> 'jau' sugadina ritmą.
Man antrasis labai šiltas, kiek naujesnis atrodo.
O visi kiti, kad ir brangiausiam žmogui, kad ir labai nuoširdūs, tačiau - girdėti.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-08-07 00:06:44
...labai jautriai,švelniai, su didele meile šiame kūrinyje prisiliesta prie brangiausio žmogaus-Motinos...labai gražūs žodžiai...tokių eilių reikia kuo daugiau šiame grumbančiame pasauly--ačiū Autorei.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-08-06 22:13:48
Nu taip paskaičius, tikriausiai galima pagalvoti, na man tai tk taip galvojasi. Kas per šalis kurioje motinystė tokia kančia?
:)