Tavo delno vagelėj miega metų našta.
Išvagota raukšlelių, bet švelni ir šilta
Mano skruostą paliečia Tavo, Mama, ranka...

              Skyla mėnuo per pusę, byra liepų žiedai...
              Tekini ir uždusę pas Tave mes – vaikai
              Vėl sugrįžtam čionai, kur vaikystės namai.

Šitiek vargo pakėlei – Tu be galo stipri.
Nebeimk mūsų skausmo! Juk mes jau dideli!
Ašara Tavo skruostu tik nurieda sūri...

                Savo delno vagelėj vaikų skausmą slepi...