kada tavo pėda užmynė
ant manosios pėdos antspaudo
ir ėjom nuo tada neskirdami
žingsnių...
kaip mano nespėtas ištarti
žodis nuaidėjo iš tavo
lūpų...
kur mūsų šešėliai susipynę
klaidžiojo, kol virto į vieną
medį, žmogų, gatvę...
kai pailsę po klajonių
į vienas kito širdį atsirėmę
meldėmės...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-08-24 14:07:12
Tikra. Bet sunkiai įgyvendinama.
Vartotojas (-a): aizbergas
Sukurta: 2007-08-06 10:47:48
Nuoširdžiai.
Anonimas
Sukurta: 2007-08-04 22:48:37
jaukus.