Ne mano laikas/N. vs R.

Kare kaip kare – a la guerre com a la guerre, – ir sakoma, kad kitaip nė negali būti (?). O dar tas nuolatinis angažavimasis.
Negaliu negrįžti prie anachronizmų. Mažne neretas esame ne savo laiko žmonės – juk taip? „Ne laiku“, – pasakytų man Neringa...
Iš mažens mokoma didžiuotis žodžių „knyga“, „mokslai“ ar „mokytoja“ nusakomu turiniu ir kitomis inteligentų vertinamomis sąvokomis. 
Dabar – „universitetas“.
Norma ar post realija? Veikiau kartų kultūros sendaikčių krautuvė (?).
Velvet

2007-08-02 12:49:26

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2007-08-17 23:56:12

Pagirtinas teksto intelektualumas, bet ar ne per daug? " a la guerre com a la guerre,","angažavimasis","anachronizmų" ir pan. ...nu, bachuras, pavarei. O kad palaikytum formą, rekomenduoju vieną anachroninės literatūros perliuką "Pranašo Mahometo požiūris į šiuolaikinį jaunimą". Gero skaitymo.

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2007-08-02 15:18:56

Na jau, baigę universitetą studentai savo diplomus susirenka su tokiom juodom sutanom ir kvadratinėm kepurėm apsirengę, kaip kunigai kokie, kur savo laiku (šviesuomenė) neįvertino negerbė Dž. Bruno teiginių, ir vertė Galilėjų kai kurių savo teigiamų atradimų atsisakyti, ką jis ir padarė,bet apako, ir daugiau nebeatradinėjo. Žinai nekomentuokit Velvet, tik paklausiau apie pavadinimą; anas kategorijoje /dienoraštinis įrašas / jūsų darbelis man atrodo vientisesnis, ir savo mintimi išbaigtesnis, ne toksai chaotiškas. šis daug visko užkabinta bet nėra plėtotės ir klausimas gale tik kad klaustuką padėti. O anas žavus, ir skambus. Tik mano nuomonė. Tas pavadinimas, tai tartum mokslininkams, kurie taip ir netapo mokslininkais, nes gimė laike, kada vyko karas ir jiems teko kariauti, ar šiaip nukrito mokslininkų išrasta bombikė ir užmušė, dar kūdikėlį žymų būsimą mokslininką, bet neįvykusį, jis tartum gimė ne laiku. norėjau tik pasitikslinti ar tas pavadinimas su tuo karu rišasi.

Vartotojas (-a): Velvet

Sukurta: 2007-08-02 15:03:22

Apie mokslą čia apskritai nekalbama, Kvinta. Tai polemika apie kultūros kaitą ir vietą sąmonėje. Tai ir yra žmogaus egzistencija - savimonė kultūros atžvilgiu (!). Kalbama apie tai, kas buvo vertinga mūsų seneliams ir kas dabar nebeturi tos vertės, todėl tapo atgyvena kultūros krautuvėje, t.y. ten, kur sensta kartų palikimas, šiuo atveju, vertės palikimas kultūros požiūriu. Daugiau nekomentuosiu.

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2007-08-02 14:40:48

Na ką jūs Velvet jūsų tekste nekalbama apie egzistenciją - būtį, kurioje yra ir tokia gyvybės forma kaip Žmogus, kuris tą egzistenciją tyrinėja, tiek kiek jo smegenys tai pajėgūs daryti, atranda dėsnius, žinias sistematizuoja ir kaupia krauna (krautuvę žodis) į įvairiausias mokslo šakas, jų vis daugėja tų šakų, reiškia yra vertinamos, turi paklausą tos krautuvės. Universitetai gal greičiausiai būtų prekybos centrai, kioskeliu nepavadinsi. Mokyklėlės kokios nors tai gal ir kioskelio lygio bet būna ir darželių kurie visiškai solidūs.
ką turite omenyje >"Ne mano laikas/N. vs R." ---- pavadinime, kuris suteikia tematinį minties rėmelį esančiam tekstukui?

Vartotojas (-a): Velvet

Sukurta: 2007-08-02 14:19:39

Kvinta, kai kalbu apie egzistenciją, turiu omeny tik žmogiškąją patirtį, o ne visa ko egzistavimą apskritai. Daug kas buvo kitaip prieš neatmenamą skaičių metų, savaime suprantama. Moderniosios filosofijos rėmuose egzistencijos sąvoka taikoma būtent žmogaus būčiai, o ne objektinei, daiktinei tikrovei ir jos raidai. Na, o dėl mano paties iškeltų klausimų, turėjau omeny tai, kad žodžiais "knyga", "mokslas" ir "mokytojai" nusakomas turinys turėtų(!) būti siekiamybė, t.y. tapti norma. Gaila, bet tai yra pasenusi realija, todėl ir post. Kodėl pasenusi? Todėl, kad buvo siekiamybė - norma - ikikario, tarpukario lietuvių inteligentų sąmonejė, todėl ir tapo kartų (senelių, t. p.) kultūros sendaikčiu, nes, akivaizdu, nebėra vertinama.

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2007-08-02 14:04:53

Man pernelyg intelektualus:) Supratau tik žodžius kabutėse:)

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2007-08-02 14:03:35

Matai Velvet, egzistencija nesensta bet kinta, kažkada planetoje Žemė buvo du žemynai, dabar septyni, (bent jau taip sako mokslas), o šiaip tai tikriausiai žinote atsakymą į užsiduotą klausimą kelių klausimų formoje, ---- citata "Norma ar post realija? Veikiau kart? kult?ros sendaik?i? krautuv? (?)." ---- kurį lyrinis herojus pateikia dienoraštiniame įraše.

Vartotojas (-a): Velvet

Sukurta: 2007-08-02 13:50:33

Kvinta, nors mokslas neabejotinai yra žmonių kultūros dalis, jis niekada nesensta - atvirkščiai - jis yra visada pažangus, nes yra nuosekliai ir diskursyviai plėtojamas; mokslo raida yra dėsninga, bet gali būti ir šuoliška (pagal T. Kuhn'ą). Egzistencija tampa antikvariatu kalbant apie žmogiškosios patirties paveldą, kurį kiekvienas atsineša gimdamas kaip istorinę praeitį. Sugebės tą paveldą įterpti į asmeninę patirtį ir naujai įkelt į savo laiką - štai žmogaus užduotis.

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2007-08-02 13:27:09

Bet kokioje mokslo šakoje esantis turinys yra pačios egzistencijos antikvariato parduotuvė; (klausimas ne retorinis, bet filosofinis.)

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2007-08-02 13:18:52

...visi esame kare...