Santrauka:
daug kartų dėl to paties :O)
Tas laikas siekia kalnų žygius
Ir šaltą sniegą, nuvytusį delnuose.
Spalvoti paukščiai kapodavo vakarus,
Baltos skylės švytėjo Tavo smakre.
Sprogdina vėjas baltų gėlių pumpurus –
Tu man niekada nenuskynei ramunės,
O ir jų raukšlėti pilveliai nebūtų pasilikę plaukuose.
Mylės-nemylės – per lūpas graužiasi šnabždesys.
Pabaigoms nebūtini granito akmenys
Ir apsamanoję parašai liūdesio,
Ir išblukusių dienų naujos datos,
Ir aušros, ant geležies pasidauginusios.
Susirinksiu netikrų kanarėlių čiulbesius,
Kurie nesudygo po Tavu langu,
Ir žingsnių liekanas, kurios be reikalo iššvaistytos,
Sules baltas fontano balandis –
Tada tik dėl ilgesio liksim nešvarūs.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-08-17 11:37:22
Prisiminimai apie laiką, kurio nebuvo?:)
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-08-01 23:31:19
Įdomiai skaitėsi, tokie prisiminimo nuotaikų potėpiai, susikuria nuotaika prisiminimus mintijant ir jie taip įdomiai netikėtai išpaišyti ištapyti, lyg net išskaptuoti - faktūriškas tekstukas;
Šita tik eilutė labai neįdomi, atrodo nuspėjama į priekį, kaip serenados po langu - kažkas labai stereotipiško, lyg poetinis štampukas. citata > "Kurie nesudygo po Tavu langu"; buvo įdomu skaityti tikrai, tik tos eilutės atsisakyčiau irgi tikrai, kaip poetinis štampas. (bent jau man taip ji iškrenta iš viso netikėto įtraukiančio tekstuko) o šiaip tai patiko, 'n u o t a i k o s` ritmas kaip tyloje lašantis vanduo iš čiaupo. labai sukurta nuotaika;
Anonimas
Sukurta: 2007-08-01 23:10:06
proziškas kūrinukas,
lyg prisiminimais kalbėta, pasąmonės
sraustais.
Anonimas
Sukurta: 2007-08-01 21:40:52
Paskutiniai du - gerai: įdomūs, plius minus vientisi.
O pradžia - toks paprastas aprašinėjimas pasirodė.