per valandų slenksčius
nerimastinga
mano Laiko upė
teka
į rytdieną,
į erdvę,
galbūt
į mus pačius...
rytojaus praeitis,
tikiu, dar bus,
pakrantėse
dar žalios
medžių šakos
jos veidrody
bangelių vėriniais
veidai,
vardai,
likimai,
karoliai akmenų
vilny
tik spalvą keis –
kasdien vis naujas
Laiko grimas
lietus,
sausra,
ledai,
gaivus pavasarinis vėjas,
vienatvę lydintys jausmai
vis sups mane
lyg gerosios likimo fėjos
ir ievų
krintantys žiedai,
ir gundantis
alyvų kvapas –
jį mano vandenys
sugėrė
gyvenimo spalvom
piešiu vaizdus aš
Laiko vandeny,
o jie tik
nebyliom natom
kaskart į dugną
ir slepiasi
many...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2007-08-02 06:10:59
Vien mintis, kad laikas teka ir į mus pačius, graži ir prasminga...O ir pati tėkmė taip "gyvai" ir puikiai išreikšta turtingais jausmais ir vaizdais su atgimstančiom viltim ir naujom gyvenimo spalvom...kurie nors ir suteka į patį save "nebyliom natom"...bet vis dėlto niekur nedingsta...
Patiko, labai.
Anonimas
Sukurta: 2007-08-01 21:06:04
kaip upė. vientisai tyvuliuoja, tačiau vis įdomiau. nuoširdus ir mielas pasirodė.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-08-01 14:41:52
Paskutinis posmelis tikrai kulminacinis. Patiko, kaip Vandenys sutekėjo.
Vartotojas (-a): Heart
Sukurta: 2007-08-01 14:39:54
Pritariu Ramunei, stipru.. akivaizdu kad žmogus yra kuriantis žmogus, ir tai ne eksperimentinis darbelis.. Gražu, man patiko ;)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-08-01 14:39:17
...šekspyriškai...patiko...
Vartotojas (-a): ebola
Sukurta: 2007-08-01 13:02:31
nes myliu aš tave, o amžinybe
(F.N.)