Čia mėnulis baloj, o mėnulyje kaupiasi balos,
sraunios liūtys išmindė kelius nuo rudens lig žiemos.
Pilnos obelys naštą lyg senstantį skausmą išdalo,
toks jau laikas – imi, arba nieks nebeduos.


Rodos, vakar kišenėje barstėsi brandūs grūdai,
O jau šiandien prakiuręs įaugu į žemę, kad būtų
vėl ir vėl, būtų vėl, ryt gal bus per vėlai,
su bekrintančiais lapais sukuosi į rudenį.