Santrauka:
VAKARUTĘ prisiminus.
pro mus kasdien
dienų tėkmė
į vakaro šešėlių uostą...
XXX
sustok, akimirka,
sustok,
liepk liūdesiui nutilti,
rytojus meilę dovanos,
o ji mums – viltį.
pripilk man taurę,
sklidiną pripilk
nostalgijos, svajų,
bemiegio jausmo,
dulkėto kelio
atgailoj
nebesilenksim
vakarykščiam skausmui.
uždek daina,
eilėraščiu uždek.
apsikabinkime
žavios būties verpetais.
to eleksyro
niekad negana,
laimingi būkime
ne tik
ugninio šerno metais.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-07-26 19:30:43
labiau dainai tiktų tokie džiaugsmingi žodžiai :)
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-07-25 10:12:28
Toks tostiškai šventinis.
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2007-07-25 07:57:44
pro mus kasdien
dienų tėkmė
į vakaro šešėlių uostą... ----- graži mintis, plukdanti.
Anonimas
Sukurta: 2007-07-24 23:58:36
Tvirta, miela draugystė . GRAŽU ...tad būkite laimingi,....linkiu iš visos širdies. :)
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-07-24 23:53:06
Tai nuostabus palinkėjimas arba šaunus tostas, arba taiklūs ir viltingi žodžiai nusivylusiai dūšiai... Gražu. :)