pro mus kasdien
dienų tėkmė
į vakaro šešėlių uostą...

XXX

sustok, akimirka,
sustok,
liepk liūdesiui nutilti,
rytojus meilę dovanos,
o ji mums – viltį.
pripilk man taurę,
sklidiną pripilk
nostalgijos, svajų,
bemiegio jausmo,
dulkėto kelio
atgailoj
nebesilenksim
vakarykščiam skausmui.

uždek daina,
eilėraščiu uždek.
apsikabinkime
žavios būties verpetais.
to eleksyro
niekad negana,
laimingi būkime
ne tik
ugninio šerno metais.