Santrauka:
Dedikacija Katinui. Trumpas atsisveikinimas...
Susėsim tyliai po medžiu,
Murksim pasakų istorijas
Ir megsim voratinklius
Stebuklų, kol sugrįš mūsų
Balandžiai, gal ne balti,
Mums pilki bus mielesni,
Nes grįš pasaulio kvapu
Nešini, sparnų lengvumu
Gal užkrės ir mus, tuomet,
Katine, gal skrisim ir mes,
Gal į skirtingas šalis, bet
Voratinklių gijos juk
Nebepaleis, neleis išsiskirti,
Trauks sugrįžti, katine,
Aš lauksiu tavęs, tikiu,
Susitiksim po tuo pačiu
Medžiu, prie upės, kur
Dar primegsim pasakų
Debesų. Nevėluok - - -
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-08-12 19:53:21
mielas... o pabaiga- nuostabi...
Anonimas
Sukurta: 2007-07-20 18:04:13
mielas, ir jausmingas (švelniai), toks nostalgiškai lyriškas.
tad perkeliu į lyriką, nieko prieš?
Anonimas
Sukurta: 2007-07-19 18:43:08
O DIEVE.
Nerealiai mielas.
Nerealiai iš širdies.
Puikus.
Patiko.
Ir aš vėl viską tiksliai žinau, kas apie ką ir kodėl.
Myliu negaliu.
Į mėgstamiausius. :*
Vartotojas (-a): bohemija
Sukurta: 2007-07-19 15:15:15
skaičiau. Tris kartus perskaičiau. ir vis akių atitraukt negaliu. Man patiko. Patiko tiek, kad imčiau į mėgstamiausius.
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2007-07-19 15:10:18
katinas ir Izabelė skrendantys svajonių sparnais ;)