Susėsim tyliai po medžiu,
Murksim pasakų istorijas
Ir megsim voratinklius
Stebuklų, kol sugrįš mūsų
Balandžiai, gal ne balti,
Mums pilki bus mielesni,
Nes grįš pasaulio kvapu
Nešini, sparnų lengvumu
Gal užkrės ir mus, tuomet,
Katine, gal skrisim ir mes,
Gal į skirtingas šalis, bet
Voratinklių gijos juk
Nebepaleis, neleis išsiskirti,
Trauks sugrįžti, katine,
Aš lauksiu tavęs, tikiu,
Susitiksim po tuo pačiu
Medžiu, prie upės, kur
Dar primegsim pasakų
Debesų. Nevėluok - - -