Nuplikintas karščiausių spindulių,
Gaivios rasos prikeltas mirti,
Už vėtros nulaužtos šakos
Norėjau vėl atrasti viltį.
Nugrimzdęs jūros bangose
Ir sūkurio iškeltas į paviršių
norėjau skristi, bet, deja
Man žvaigždės liepė likti.
Išgelbėk Dieve Tu mane
nuo riksmo pražūtingo,
Kad rytą atsikėlęs nejučia
Aš nebijočiau, jog galiu suklysti.
Saulėgrąžos žiede rusena tūkstančiai gyvybių,
O mano štai viena ir nejučia paslydo.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-07-17 19:13:49
labiausiai patiko paskutinės dvi eilutės. o visa kita praslydo...ir nebeliko
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2007-07-17 18:40:31
ko gero tai soneto improvizacija.
kai yra baimė, dingsta meilė. tad geriau rinktis meilę ;) ar ne taip?
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-07-17 13:01:23
Neblogai, ypač paskutinės dvi eilutės.