Sonetas
Nuplikintas karščiausių spindulių,
Gaivios rasos prikeltas mirti,
Už vėtros nulaužtos šakos
Norėjau vėl atrasti viltį.
Nugrimzdęs jūros bangose
Ir sūkurio iškeltas į paviršių
norėjau skristi, bet, deja
Man žvaigždės liepė likti.
Išgelbėk Dieve Tu mane
nuo riksmo pražūtingo,
Kad rytą atsikėlęs nejučia
Aš nebijočiau, jog galiu suklysti.
Saulėgrąžos žiede rusena tūkstančiai gyvybių,
O mano štai viena ir nejučia paslydo.