Stiklo akys karščiuojančio vakaro
Į ugningąjį dangų žvelgė,
Ant blakstienų rangėsi ašaros
Kai įkaitę vokai prisimerkė,
Ir širdis apsipylė Beribio,
Pirmapradžio spurdėjimo jausmo,
Tyliai kūkčiojo - kantriai raminosi,
Krantuose, juodai krešinčio džiaugsmo
Neviltim šakose nukapotose,
Kai dangus anglėjo asfaltu,
Skausmo miestais nerimas augo
Į žydėjimus būsimo Amžiaus,
Kuriame pjūklais žiedus jau pjaustė,
O šaknis abejingai degino
Ugnimi iškilmingų bilsnojimų -
Kai į priekabas traktorių metė jas
Susirūpinę, vystantys žmonės,
Pilnatve gyvenimo tuščio,
Neapykantos žvilgsniais sugrubusiais
Ir pavydu sudiržusiom lūpomis...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2007-07-13 23:44:48
Ugnimi iškilmingų bilsnojimų -
Kai į priekabas traktorių metė jas
Ta vieta kliūna,bet gerai taip apie mus užvaldančią civilizaciją , stipriai užkabinta.
Vartotojas (-a): cedele9871
Sukurta: 2007-07-13 23:34:01
Toks keistas, persilieja kelios variacijos. Gal ir didelė mintis išsakyta kuri, bet neryškiai. Negalėjau suvokti.