Einu vis tolyn,
Lieka karai užnugary.
Saulės paslėpta,
Dainių ašara gieda
Apie tylų laukimą.

Žengiu pirmyn,
Nors kojos slysta atgalios,
O akys trokšta išvysti užnugarį.

Taip neteisinga.
Tu turi kantrybės eiti užsimerkęs tolyn.
Be minčių.

Vis dėl to

Kelyje
Randu formą,
Bet nė lašo jai užpildyti.
Apipavidalinu išorę,
Kad įgautų spalvą,
Tačiau vidus lieka tuščias.

Metu inkarą į ramią formą,
Bet nesigirdi,
Kad aidėtų.
Matyt
Po forma yra bedugnė...

Tiek to.
Paliksiu tuščią.