Santrauka:
Šiuo eiliuku pradedu naują ciklą. Tai ne mano, o Ievos idėja, bet gavosi, kad pradėt turėjau aš. Patalpinom šį kūrinėlį diskusijose, kūryba, redaguokime kūrinį. Keletas kolegų jį jau labai gražiai suredagavo. Sekančiom dienom juos ir dėsiu. O ir Jūs neatsilikit. Padėkit man. Redaguokit šį kūrinėlį...
Aš ne poetas – aš tiktai rašau eiles,
Nes negaliu neberašyti –
Juk tiek daug žodžių guli ant širdies
Ir norisi kažkaip juos išsakyti.
Aš ne karys ir netikiu jėga.
Nes netikiu, kad galima užmušti meilę,
Pragystančius paukščius ir skambančias dainas,
Žodžiu, nuostabų visą šį pasaulį.
Aš nebijau mirties,
Nes joj tikiuos atrast ramybę.
Bet ji turbūt manęs kol kas nekvies,
Nes tiek minčių nepasakyta.
O naktimis aš nemiegu
Ir tamsoje meldžiuosi Saulei.
Tada būnu slaptingai neramus,
Kaip nesuprantamas pasaulis.
Kai vėjas užpučia žvakes
Ir tyloje paskęsta žvaigždės,
Aš užsisklendęs liūdesy rašau eiles,
Kol nekviesti sapnai ateina.
Toks aš esu – gal keistas, gal pamišęs.
Paniręs vienumon bandau atrast erdves.
Toks aš esu. Dar gyvas – kažkada numiręs.
Ir nežinau kur kelias šis nuves.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2007-07-05 14:36:14
drąsiai apnuoginti jausmai. iš tiesų melancholiškas ;)
Anonimas
Sukurta: 2007-07-03 19:20:57
kažkaip labiau man lyrikai tinka.
svajingas, melancholiškas, jausmingas
Anonimas
Sukurta: 2007-07-03 17:37:48
Aš ne skaitovė , bet vis skaitau, nes negaliu daugiau nebeskaityti :) ;)
Vartotojas (-a): mundus
Sukurta: 2007-07-03 12:29:26
gerai kad ieškai erdvių...
Vartotojas (-a): debesų piemenaitė
Sukurta: 2007-07-03 12:12:52
Nepaprastai patiko. ir negalėčiau išskirti kokios nors vienos minties, nes kiekviena iš jų turi kažką tokio, ko neįmanoma apibūdinti žodžiais. Ačiū, kad galiu pradėti dieną su prasmingomis mintimis :)
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2007-07-03 10:05:34
Mane,aišku, juokina tie vienodų kalbos dalių rimai, saulės -pasauliai, tai nieko aš per daug nesuredaguosi, rimai jau ir liko....gal labiau interpretacija gavosi :
Ar aš poetas, jei rašau eiles? -
Juk jų nebegali nustot rašyti -
Tie žodžiai liejas tarsi iš gelmės,
Bandydami pasaulį nutapyti.
Nesu karys ir netikiu jėga,
Kur uždusins gležnutį meilės kūną,
Pragystančius paukščius, švelnias dainas -
Tą patį nuostabiausią, kas mums būna.
Aš nebijau mirties -nes ji tik praraja,
Akla ramybė po ilgos kelionės -
Ak, gal nekvies taip greitai ji mane,
Nes aš kuriu gyvų minčių dėliones.
Vis naktimis nemiegu, tik meldžiuos,
Pagoniškai - Šviesiajai Mūsų Saulei.
Todėl toks paslaptingai neramus
Į paslaptis pasaulio įsigaunu.
O vėjas užpučia visas dienos žvakes,
Palikdamas tiktai dangaus žvaigždutes-
Vėl liūdesio atsisklendžiu eiles
Ir jas įleidžiu sapnuose pabūti.
Toks aš esu -gal keistas, gal ir ne -
Žavus vienišius erdvesė paniręs.
Aš nežinau, kur kelias šis nuves,
Kai vis dar gyvas, iš mirčių sugrįžęs
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2007-07-03 06:45:24
Kažin ar galim koreguoti išpažintį,
ir tuo labiau asmeninę (Aš... Aš...)
Įvertinti, ar tu labiau už mus pamišęs,
Ar tu bijai, myli už mus stipriau ...
O už pasiūlymą diskusijai Tau ačiū,
Man irgi nusibodo monologai su savimi,
bet dialogui reikia sielai artimo žmogaus,
tikiu Tu jį radai ir dėmesiu branginki...