Santrauka:
Rašytas niekam 2002 Vilniuje.
Aš noriu pažiūrėt Tau į akis,
Tokias tyras, tokias gražias –
Jose pavasario naktis
Ir mano tamsios mintys lai nuskęs.
Aš noriu pažiūrėt Tau į akis,
Tokias naivias, tokias švarias –
Jose nėr vietos paslaptims,
Ko negalėčiau pasakyt apie save.
Todėl pabūk su manimi.
Ne. Neprašau. Ne visą amžių –
Kol patikėsiu savimi
Ir sugebėsiu žvelgt pro langus
Taip, kaip matai pasaulį Tu.
Taip, kaip jisai atrodo.
O ne pro matinius stiklus,
Kurie mane galutinai užgožė.
Todėl pabūk su manimi
Ir savo šviesą manyje įžiebki.
Na o po to – sudie. Juk savimi
Aš negaliu Tavęs tokios švarios suteršti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Džyzas
Sukurta: 2007-07-02 21:38:21
Daug vilties :)
O, kaip ji kartais reikalinga...
Anonimas
Sukurta: 2007-07-02 21:20:23
Perskaičiau ir jau žadėjau rašyti, kad labai jautrus ir mielas eilėraštis . Niu, bet kai pamačiau jūsų komentarą apie“ žolę“, tai ir iškilot prieš akis tos apsvaigęs ..., tik ne nuo jausmų..... Dovanokit, gal per laki mana vaizduotė ;)
Anonimas
Sukurta: 2007-07-02 20:15:34
Gražu, Grėjau ;)
Anonimas
Sukurta: 2007-07-02 19:42:52
o.
o sakėt, kad nepublikuosit jo.
bet tegul skaito visi...
man gražus.
ir suprantu aš viską jame.
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2007-07-02 19:25:18
"Kol patikėsiu savimi
Ir sugebėsiu žvelgt pro langus," antroji eilutė abejotina, todėl keistina.
šiaip gražu, jausminga, miela, švelnu...
Vartotojas (-a): drakonas
Sukurta: 2007-07-02 19:12:54
ech.. ir sekasi gi kažkam :)