PABŪK SU MANIMI
Aš noriu pažiūrėt Tau į akis,
Tokias tyras, tokias gražias –
Jose pavasario naktis
Ir mano tamsios mintys lai nuskęs.
Aš noriu pažiūrėt Tau į akis,
Tokias naivias, tokias švarias –
Jose nėr vietos paslaptims,
Ko negalėčiau pasakyt apie save.
Todėl pabūk su manimi.
Ne. Neprašau. Ne visą amžių –
Kol patikėsiu savimi
Ir sugebėsiu žvelgt pro langus
Taip, kaip matai pasaulį Tu.
Taip, kaip jisai atrodo.
O ne pro matinius stiklus,
Kurie mane galutinai užgožė.
Todėl pabūk su manimi
Ir savo šviesą manyje įžiebki.
Na o po to – sudie. Juk savimi
Aš negaliu Tavęs tokios švarios suteršti.