Karalienė

Šoksiu lietuje
Kol nupulsiu nuo kojų
Tiesiai į pragarą iš prisiminimų celių
Klūpo apsiraudoję nusikankinę
Nuo druskų žaizdose
Prasminiai akcentai
Baltais žiedlapiais
Draikos po kojom
Lūžta ir skaidosi
Vaivorykštėm mainosi
Nutrupėję žodžiai
Karūną pamečiau
Sušlapo suknios šilkas
Nebegaliu verkti perlais
Šiąnakt ir vėl kartojai mano vardą
Sapnuoju atmerktom akim
Luna_

2007-07-02 11:16:13

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2007-07-02 14:13:12

Kiekviena eilut4 tarsi atskiras vaizdas, vis peršokama. Norėtųsi kiek daugiau vientisumo, tačiau žodžiai visi atskirai - gražūs.
Kaip kūrinys - verčiantis dvejoti.

Anonimas

Sukurta: 2007-07-02 12:00:32

skaudus ir toks šokinėjantis, įtampa kintanti,
nepastovi,
ir traukia ir atstumia

Vartotojas (-a): rainiukee

Sukurta: 2007-07-02 11:51:30

Rodės, ir man skaudėjo beskaitant. Įtaigiai parašyta.