Karalienė

Šoksiu lietuje
Kol nupulsiu nuo kojų
Tiesiai į pragarą iš prisiminimų celių
Klūpo apsiraudoję nusikankinę
Nuo druskų žaizdose
Prasminiai akcentai
Baltais žiedlapiais
Draikos po kojom
Lūžta ir skaidosi
Vaivorykštėm mainosi
Nutrupėję žodžiai
Karūną pamečiau
Sušlapo suknios šilkas
Nebegaliu verkti perlais
Šiąnakt ir vėl kartojai mano vardą
Sapnuoju atmerktom akim
Luna_