Dresiruoti šakalai - SATYRIŠKI, riebių potėpių, ŠARŽAI.

Santrauka:
daug kas rašo taip, vis tik man atrodo, kad tai buitis, na satyra, bet tikrai ne kūryba. bet šiuo metu toks laikas, kad laikas tokiam kūriniui atsirasti... nors tikrai neskaitau, kad tokie kūriniai yra kažkokie meno kūriniai. taip jų kaip prilyta. aplinkybės taip jau susiklosto, kad ir tokių tenka parašyti. ir tiek. Satyra.
O gerbiamieji debesy! lietuviškoj padangėj!
užsakymo gi tokio keisto, dar tikrai nebuvo -
įsinorėjo viena "ciocė", ( gal ji septynmetė - nesubrendus)
kad parašyčiau, kaip tamstelė  išsireiškė: "apie šūdus".

net nustebau - gal jos tokie juokeliai graudūs,
galvutėj išrūgos - ir teliuškuoja tokiu tik esmės suvokimu,
teisybė - įtariau iš kart, gal ji "veblena" apie charakiri ritualą,
bet tai juk visiškai ne vienas ir tas pats - nors ir per pilvą su peiliu...

tiek to, tegu parašo apie tai pati, jei taip jau nori,
tikriausiai pastaroji miega - jai tad ir tokių sapnų...
na apie tai pakaks, kur kas sudėtingiau atsikratyti "ponų",
kurie neturi takto jausmo - vagina ar rausiasi įsmukę vis ne tuo kampu -

vėl susibūrė zombiais - nepridergę nenustygsta,
nors gal jų s i e l o s susimurzino - juk čia tokie "namai" -
ir dar sugrįžo vienas "pirdžius" neprašytas -
tiesiog kaip baubas - vis prilipęs - jam matyt prilipusiam gerai,

kuris pareiškė iškilmingai, kad daugiau jau jis neberašysiąs,
bet jam tikriausiai "nepastatė" didžiojo pati "žemaitija",
tai jis ir slampinėja  - " pasikakinęs petryla",
šventųjų vizijų  takais, takeliais, tipu-tapu jau žiūrėk jis čia -
                                                                          

ir ieško grožio - supratimas apie jį jo - vos ne menstruacijų cikle fiksuotas,
jis "sapalioja", nemaloniai limpančiai kažką, fantazijose savose -
paskui parašęs dar paprašo mandagiai, nuolankiai paskaityt - pasisakyti,
apie tas tepliones jo, smardžiai kvepiančių jo pakalnučių šaknyse;

tada atgyja ir suaktyvėja jo sodelyje meridianų "sfinksai" -
jis tartum gyvas ošia "meilę artimojo" įsitaisęs dėmesio centre,
tiesiog koktu klausytis, lyg ir išsiauklėjęs "petryla" - bet viduj pašvinkęs,
klastingas "katžmogis" apsakymo skaityto vieno - tik butaforiniame     nuoširdumo kostiume -

o iš tikrųjų  aš " skūpa"  -  tokiems man  kulkos gaila -
kulka kainuoja vis tik - juk kulka yra kažko verta,
gal virvę jam išmuilintą pasiūlyt ir galėčiau,
bet nepasiūlysiu, nes virvės jau nebeturiu  - O, KĄ?....

kažkoks "voriūga" pavogė ją - pasirodo šunį korė,  
mat buvo priežasčių "rimtų", kaip paaiškėjo truputėlį vėlėliau,
pasiūlė darbą jam, - tu (sako) dirbsi "švonderiu" didžiuoju -
tik "reikia išbandyt" prieš tai, ar tamsta būsi pajėgus tokiam darbe.

pakarsi šitą padarą - (na šunį) - tai darbelis bus tik tavo
tik tu pakark - ir tavo rankos skendės šungaudžių tarybos valdžioje,
o jeigu negali, tada tokiems darbams netinkamas esi - ne sanitaras,
tada dar tavo protą valdo "šuniška širdis" kuriuo gal pats buvai, arti praeityje;
                                                
----------------------------------------------------------------------------------------
ir gimsti, gyveni žmogus tokiam pasaulyje, lyg niekad netekančios saulės,
kur megztosios beretės žydi, pūvantys "inteligentiški" kelmai išsikeroję,
"kuris kurį pirmiau" - vieni kitus kažkur šaltan sniegan išvežę, vėl sugrįžę - atrajoja,
tokie jų sielų pamatiniai pagrindai - jie šitaip ir bujoja ir rujoja...

ir dergia susirinkę, taip nesąžiningai, negarbingai - tartum drąsūs,
ir narsūs, turi požiūrį - tiktai už kampo, kai garantija jiems suteikta,
nemąsto nieko nuo savęs - nemoka - mąstantįjį engia -
jie dresiruoti "fas!" komandai - Šūkis tų šakalų  "mes jėga!"...


o vis tik šitoks džiaugsmas širdyje man šypsos,
nei liūdesio, a nei blogumo jokio ten nėra,
juk nieko gero rodos, kaip ir neįvyko,
tačiau įvyko - nebuvau šakalu - niekad nebuvau tokia...
kvinta

2007-07-02 00:16:53

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Komentarų nėra...