O gerbiamieji debesy! lietuviškoj padangėj!
užsakymo gi tokio keisto, dar tikrai nebuvo -
įsinorėjo viena "ciocė", ( gal ji septynmetė - nesubrendus)
kad parašyčiau, kaip tamstelė  išsireiškė: "apie šūdus".

net nustebau - gal jos tokie juokeliai graudūs,
galvutėj išrūgos - ir teliuškuoja tokiu tik esmės suvokimu,
teisybė - įtariau iš kart, gal ji "veblena" apie charakiri ritualą,
bet tai juk visiškai ne vienas ir tas pats - nors ir per pilvą su peiliu...

tiek to, tegu parašo apie tai pati, jei taip jau nori,
tikriausiai pastaroji miega - jai tad ir tokių sapnų...
na apie tai pakaks, kur kas sudėtingiau atsikratyti "ponų",
kurie neturi takto jausmo - vagina ar rausiasi įsmukę vis ne tuo kampu -

vėl susibūrė zombiais - nepridergę nenustygsta,
nors gal jų s i e l o s susimurzino - juk čia tokie "namai" -
ir dar sugrįžo vienas "pirdžius" neprašytas -
tiesiog kaip baubas - vis prilipęs - jam matyt prilipusiam gerai,

kuris pareiškė iškilmingai, kad daugiau jau jis neberašysiąs,
bet jam tikriausiai "nepastatė" didžiojo pati "žemaitija",
tai jis ir slampinėja  - " pasikakinęs petryla",
šventųjų vizijų  takais, takeliais, tipu-tapu jau žiūrėk jis čia -
                                                                          

ir ieško grožio - supratimas apie jį jo - vos ne menstruacijų cikle fiksuotas,
jis "sapalioja", nemaloniai limpančiai kažką, fantazijose savose -
paskui parašęs dar paprašo mandagiai, nuolankiai paskaityt - pasisakyti,
apie tas tepliones jo, smardžiai kvepiančių jo pakalnučių šaknyse;

tada atgyja ir suaktyvėja jo sodelyje meridianų "sfinksai" -
jis tartum gyvas ošia "meilę artimojo" įsitaisęs dėmesio centre,
tiesiog koktu klausytis, lyg ir išsiauklėjęs "petryla" - bet viduj pašvinkęs,
klastingas "katžmogis" apsakymo skaityto vieno - tik butaforiniame     nuoširdumo kostiume -

o iš tikrųjų  aš " skūpa"  -  tokiems man  kulkos gaila -
kulka kainuoja vis tik - juk kulka yra kažko verta,
gal virvę jam išmuilintą pasiūlyt ir galėčiau,
bet nepasiūlysiu, nes virvės jau nebeturiu  - O, KĄ?....

kažkoks "voriūga" pavogė ją - pasirodo šunį korė,  
mat buvo priežasčių "rimtų", kaip paaiškėjo truputėlį vėlėliau,
pasiūlė darbą jam, - tu (sako) dirbsi "švonderiu" didžiuoju -
tik "reikia išbandyt" prieš tai, ar tamsta būsi pajėgus tokiam darbe.

pakarsi šitą padarą - (na šunį) - tai darbelis bus tik tavo
tik tu pakark - ir tavo rankos skendės šungaudžių tarybos valdžioje,
o jeigu negali, tada tokiems darbams netinkamas esi - ne sanitaras,
tada dar tavo protą valdo "šuniška širdis" kuriuo gal pats buvai, arti praeityje;
                                                
----------------------------------------------------------------------------------------
ir gimsti, gyveni žmogus tokiam pasaulyje, lyg niekad netekančios saulės,
kur megztosios beretės žydi, pūvantys "inteligentiški" kelmai išsikeroję,
"kuris kurį pirmiau" - vieni kitus kažkur šaltan sniegan išvežę, vėl sugrįžę - atrajoja,
tokie jų sielų pamatiniai pagrindai - jie šitaip ir bujoja ir rujoja...

ir dergia susirinkę, taip nesąžiningai, negarbingai - tartum drąsūs,
ir narsūs, turi požiūrį - tiktai už kampo, kai garantija jiems suteikta,
nemąsto nieko nuo savęs - nemoka - mąstantįjį engia -
jie dresiruoti "fas!" komandai - Šūkis tų šakalų  "mes jėga!"...


o vis tik šitoks džiaugsmas širdyje man šypsos,
nei liūdesio, a nei blogumo jokio ten nėra,
juk nieko gero rodos, kaip ir neįvyko,
tačiau įvyko - nebuvau šakalu - niekad nebuvau tokia...