Kiekvienam savo amžinybė

Nustot egzistuot ir pradėti gyventi,
kad skaudėtų labiau, kai norėsiu mylėti.

Nebūtį pamiršt ir pradėti iš naujo,
pažinti pasaulį iš kūno ir kraujo.

Nematyta, bet taip ilgai laukta
pagaliau Saulė sužibo žvaigždėse.

Jei Saulė ir Mėnuo čia vienu metu,
tai kur gi, mielas drauge, esi Tu?

Savoj amžinybėj kentėsiu ir lauksiu,
jei šito reikės, kad Tave apkabinčiau.
drakonas

2007-07-01 17:49:45

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2007-07-01 20:42:25

Per daug čia asmeniškumo. Per daug lengva suprasti. Per mažai eilėraščio.

Anonimas

Sukurta: 2007-07-01 20:41:35

kažkas laukia gražios , ir mylinčios ateities? šaunu, man patinka.

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2007-07-01 18:37:44

...svajingas, jaunatviškas,pilnas tikėjimo ir meilės...gražus, viltingas kūrinys...