Santrauka:
Skauda net aprašyti...
Nulinčiavai mane be titulo ir teismo –
Maksimaliai nubaudęs slegiančia tyla,
Bet aš nesigailiu ir nieko nebekeisčiau
Drobėj toje, kur sukomės drauge –
Kur tu man alsavai karščiu į ausį,
Kur aš jutau nakties gašlias akis,
Kur net mėnulis mūsų meilėj prausės
Ir siautėsi miglom iš ryto kambarys.
Tada tyla man šitiek daug šnekėjo,
Lytėdama svaigiąja artuma –
Dabar jinai kiaurai tarytum vėjas
Audrom ledinėm eina per mane.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2007-07-02 17:37:22
ir man kuliminacija labai patiko. kylanti jausmų įtampa eilėraštyje. stipriai išsakyti jausmai.
Vartotojas (-a): mundus
Sukurta: 2007-06-30 17:22:59
gerai parašyta...
Vartotojas (-a): Džyzas
Sukurta: 2007-06-30 15:52:05
Kai išsilieji, palengvėja ir širdžiai lengviau.
Anonimas
Sukurta: 2007-06-30 11:49:59
Labai stiprūs išgyvenimai.