Santrauka:
Prieš likimą nepašokinėsi....
Tyla, ramybė, vienatvėje paskendęs liūdesys.
Triukšmas, chaosas, visumoje nardantis džiugesys.
Bet šiandien tuščia, kaip iššluotam kambary,
Nuvalė netgi dulkes, išėjo, nepasiliko net širdy..
Ir nepaklausė ar man skauda, kaip kūdikiui nemokančiam kalbėt,
Išėjo su tyla. Nelaukė...
Gal ir gerai - galėjo nesuspėt...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Apytiksliai
Sukurta: 2005-08-07 22:04:51
gana dažnai stringa ritmas. liūdesys - džiugesys nelabai kažkaip susikramtė, per paprastas rimas. Pirmos ir antros eilutės ryšys per silpnas, kontrastas pernelyg tiesmukas. ketvirtoje netgi net kartojimas gero neprideda. pabaiga sklandesnė.