Tyla, ramybė, vienatvėje paskendęs liūdesys.
Triukšmas, chaosas, visumoje nardantis džiugesys.

Bet šiandien tuščia, kaip iššluotam kambary,
Nuvalė netgi dulkes, išėjo, nepasiliko net širdy..

Ir nepaklausė ar man skauda, kaip kūdikiui nemokančiam kalbėt,
Išėjo su tyla. Nelaukė...
Gal ir gerai - galėjo nesuspėt...