Toks tirštas rūkas, tokia glūduma
Ir slogios mintys, gal lemtis sustojo?
Aplinkui tuščia ir kankina vienuma,
Bijai nakties ir lyg kardu kas užsimojo.
Ir, rodos, bėgi pievom, daros taip baugu,
Kad noris staugt žvėrim iš nevilties iš alkio.
Tik per grubus man kilimas žalių laukų,
Bijau nukrist ir pakirsta būt dalgio
Ir kris šešėlis perskeltas i dvi dalis,
Viena kaip aš, antroji rytmečio pašvaistė.
Jei pasiklysiu, pėdsakus lietus nulis,
O maldą, tartą, vėjas vieškeliais iššvaistė...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-06-30 15:52:48
...Irmute,labai visas puikus...bet paskutinis stulpelis skamba begaliniai skaidriai ,jausmingai ir nepakartojamai...
Anonimas
Sukurta: 2007-06-30 00:25:20
Bijau nukrist ir pakirsta būt dalgio --> žemiau žemės nenukrisi, todėl kažkaip tas kristi čia nelabai tinka.
Labai aiškiai išreikšta emocija.
Anonimas
Sukurta: 2007-06-29 18:54:43
šiek tiek primytyvokas,
aukščiau nosytę,
gyvenimas gražus juk - la bella e vita :)
man kažkodėl pavasariu dvelkia