padėki
savo ilgesį
ant mano delno
žvakutės šviesoje
jis pasislėps
ir nuriedės viltis
nuo praeities
lyg nuo aukščiausio kalno
bedugnės aimana
nebyliu aidu
atsilieps
vis tirštinam spalvas
likimo dūriai
neišsipildymo strėlėm -
širdin
tuojau prakiurs dangus
nakties užsimiršimo paslaptis
nakviša išbūrė
bet nuosėdos...
jų nebenuplaus
perbėgėlis lietus
sidabriniuos
dalgio vystykluos
žolės rauda
vis skamba:
"Ave Vita"
prie kūdros
gluosnio šakos
užliūliuos
vilties sakais išmargintą
paguodos rytą...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2007-07-01 12:41:32
romantiškai išsakyti ilgesio ir meilės tonai. Gražu
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2007-06-30 16:35:23
sidabrinis iš"vystymas eilių...
:-)
Anonimas
Sukurta: 2007-06-29 21:36:31
Gražu, Brolau...
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2007-06-29 19:22:51
o saulė kyla aušroje,
sučiulba pirmas paukštis...
Anonimas
Sukurta: 2007-06-29 13:55:34
Patiko...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2007-06-29 10:28:55
Gražiai poetiškai mintys bėgančios, jausmu sušildytos. Žaviai nuteikiantis susimąstymui.
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2007-06-29 07:59:59
Gražūs, šilti vaizdiniai - gera tokiais pradėti dieną:) Ačiū.