kaip gaila,
kad pažint arčiau
tavęs neteko
stipriau priglausti
prie savęs
raudoni pokario verpetai
botagais čaižė
nepagailėjo ir tavęs
likimo gūsiai
ašaromis lijo
randais išbrinko
formos pakraščiai
ne visos žaizdos
vakaro rimty užgijo
po jos
rauda šiandienai ir
ženklas ateičiai
gegutė net užkimo –
tiek kukavo,
tiek guodė –
viskas bus gerai
su nerimu vis laukiau
balso tavo
tyla...
tik vėjas už tave
užvers langinę vakarais
vis laukiau, kad
pavasaris parneš tave
basi lakstysim...
„sūnau, palaukėj sodai,
eisim netoli“
toli nuklysim...
ir artumu mes
būsim dideli
kaip gaila,
kad arčiau pažint
tavęs neteko,
likimas neparodė tako
jausmai voratinkliais užako
viltis rytojais jau nebelašėjo
mūs laikas nepalaukė –
jis nuėjo...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): žuvėdra
Sukurta: 2007-06-28 13:37:15
Labai gražu.
Vartotojas (-a): Džyzas
Sukurta: 2007-06-26 18:22:46
Artima ir suprantama
Ačiū už tokias eiles
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-06-26 15:06:01
...Labai artimas,jaudinantis, nuoširdus, skausmingas kūrinys...puiki poetinė kalba...
Anonimas
Sukurta: 2007-06-26 13:09:54
paskutinės eilutės skaudžiausios.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2007-06-26 12:27:28
Nuoširdūs jausmai. Gražiai ir paliečiančiai išsakyti.
Vartotojas (-a): Toltik
Sukurta: 2007-06-26 10:38:12
Kol dar čionai, atrodo nereikėtų
Kai tik užsimanai šalia ryšys
Pasikalbėti apie lietų, žemę, vietą
Kurioj planuoju savo ateitį žarstyt
Toks gyvas, artimas ir niekur neprapuola
Net ir seneliai, visada many
Kai tik pabosta rutina ir kasdienybė
Pabūt su jais minčių taku brendu
Jie viską priima ir nieko nerikiuoja
Jokių vertybių, skalių ir rykščių
Jokios užuojautos - neįsipareigoja
Atrėžti meilės ja tiesiog plūstu...
Anonimas
Sukurta: 2007-06-26 10:37:13
Skaudus ir asmeniškas.
Bet puiku, kad parašyta ne dienoraščio stiliumi...
Anonimas
Sukurta: 2007-06-26 10:24:10
Patiko :) na, aš ne pokario metu augau, bet tėviškos meilės nepajutau... Į mėgstamiausius įsidedu :)