Santrauka:
ką reiškia, kai myli žmogų, bet negali to pasakyti... dėl kitų...
Krūtinę perveria skriejančios strėlės,
Ant lūpų nukrinta du kraujo lašai.
Juos atnešė mano širdžiai tik vėjas,
Tam, kad užgytų dar nesugiję randai.
Mylėti tą, kurio neturėčiau pažinti,
Ir jį apkabinus norėti taip likt.
Kas naktį sapnuot ir kankintis,
Leisk man per pelenus į aukštumas lipt.
Žinau, jis nebus su manim, nes neleisiu,
Po daugelio metų gailėsiuos labai.
Galbūt susitikus jį gatvėj parėjusi verksiu,
Nes angelas jis man ir saugo stipriai
Nuo griūvančio miesto skeveldrų aštrių,
Nuo skausmo, nuo pykčio ir meilės.
Nuo tokių skaudžių širdelės ligų
Jis saugo mane jau seniai, bet niekas nežino.
Mane jis pažino kaip amžiną draugę,
Kaip žmogų, kuris tik su juo, apie jį.
Tylėjimas, kai šitaip myli, jau smaugia,
Bet žino tikrai jis – man nerūpi kiti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): _saulute_
Sukurta: 2007-06-24 21:56:27
didelis aciu uz komentarus...
Vartotojas (-a): Brolis
Sukurta: 2007-06-24 19:02:58
Nuoširdūs, kupini meilės jausmai. Patiko.
Vartotojas (-a): Džyzas
Sukurta: 2007-06-24 18:47:52
Meilė toks keistas jausmas. Vienu metu suteikia sparnus, kitu tuos sparnus nukerta, būnant aukštai aukštai
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-06-24 17:56:57
...meilės priešaušrio tyrieji akordai...gražu...
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2007-06-24 17:39:36
Vaau! koks eilėraštis, kupinas šauksmo,
Apie tylą ir meilę, kuri nebemoka kalbėti,
Niekas, net pati sau, negali uždrausti tikėti,
Kad gimstam tik tam, kad mus galėtų mylėti ...