Taip niekada nebūna, kad pasakai, ir lyja, o pamiršus šviečia saulė. Mūsų norai skuba į priekį, tik kodėl mes visada nespėjam paskui juos? Kaip lengva yra kitą nuteisti, sulyginti su žeme ir pasijusti tuo vieninteliu. Lengva atsumti, palikti ir kaltinti, bet savęs nematyti. Gal geriau apsimesiu aklu paukščiu, besiblaškydama po nieką, nors netrukdysiu, o tu galėsi sugalvoti dar vieną teismą. Tik manęs ten jau nebebus...
Norėčiau – pavirsčiau į skęstantį akmenį... Jūros sūrumo išskalauta vėl tapčiau švari ir naujai atgimusi. Vis dėlto, kiek žmogus praranda, dabartį lygindamas su praeitim...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-06-24 15:52:41
...Rainiukee, Tai poezija prozoje,nuostabu... žavinga ...ačiū...
Vartotojas (-a): rainiukee
Sukurta: 2007-06-24 12:13:30
Bet kartais norai būna tokie platūs ir tokie akinantys, kad žmogus nebemato dabarties, nebeįvertina to, kad turi rankose. O tada jau nebe asmuo valdo savo svajones, o jos, dažniausiai lemiančios neviltį ir ašaras. Atsibuskim.
Čia tik lengvas prašymas - pamąstymas. :)
Vartotojas (-a): drakonas
Sukurta: 2007-06-24 12:01:35
su tais norais tap būna.. žmogus visada nori kuo daugiau, kuo geriau ir, kad būtų neįmanoma to gauti. bet tai nėra blogai. juk norai ir svajonės verčia mus tobulėti, eiti į priekį. :) va todėl ir vejamės
Vartotojas (-a): rainiukee
Sukurta: 2007-06-24 11:36:41
Atsiprašau, skendimas*.
Vartotojas (-a): rainiukee
Sukurta: 2007-06-24 11:35:46
Dėkui :) Tik sendimas šiame tekste nereiškia pabaigą. :)
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2007-06-24 11:24:38
Šaunuolė esi.
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2007-06-24 11:22:28
tik skęsti nereikia. ;-)
patiko pamąstymai. Sielos tobulėjimo pradiniame kelio taške žmogus ne į savo nuodėmes gilinasi, o kituose ieško trūkumų.
Tuo lengva atskirti kuri siela jau pažengusi tobulėjimo kelyje, o kuri dar vis boksuoja vietoje, besidairydama į kitus, o nematydama savęs.
Apie tai šioje svetainėje rašiau ;-)
Vartotojas (-a): rainiukee
Sukurta: 2007-06-24 09:12:22
Ačiū. Bet viskam yra ribos. Ir pasirinkimui, ir teisimui, ir galų gale - gyvenimui. Todėl ir gimsta tokios mintys, kai tos ribos peržengiamos.
Jūrą pasirinkau būtent, kad ten akmenys nesamanoja...
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2007-06-24 01:25:54
Neteisk savęs ...
Mes nuteisiam save,
ir tik pasaulis -
mus gelbėt pasiryžęs.
Leisk jam atlikti savo misiją...
ir nesipriešink stipriai ...