Tas gegutės kukavimas!
Jei sumuočiau visus jos ku-kū,
porą amžių gyvent gal išeitų.
Netikėtas jis toks –
birželio pramintu taku
brendant liepai auksinėm kurpaitėm.
Džiaugsmo klyksmo
ar nerimo genamas
paukštis blaškosi girios glėby.
Gal raiboji prieš lemtį veržiasi –
ieško vaiko ne savo lopšy?
Skaidriame ežere vinguriuodama
vėgėlė su mažylių tuntu
stebi žvejo masalą kvepiantį
ir įspėja savuosius – „kur tu!?“
Du gyvenimai vienoj erdvėj liejas.
Kaip skirtingai Aukščiausiojo duota!
Gal raiboji kukuos dar kada
ne iš sielvarto – džiaugsmo sonetą?..
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2007-06-26 19:00:32
kukuos ta raiboji, kukuos sonetą...
:-)
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2007-06-24 17:12:02
Įdomiai sumanyti ir gražiai sudėti pamąstymai apie Gyvenimą, lemtį...Prasmingai su mitologiniu atspalviu.
Patiko.
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2007-06-24 13:57:59
mielas, šviesus.
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2007-06-23 21:38:28
oi kaip gražiai čia apie tą vėgėlę.
Anonimas
Sukurta: 2007-06-23 14:50:34
>Netikėtas jis toks –
birželio pramintu taku
brendant liepai auksinėm kurpaitėm.< taip ypatingai pasakyta...
Jaukus, malonus. Įdomus.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-06-23 13:11:20
...nuostabu, kai visa siela taip jautriai priglundama prie gamtos širdies...sujaudino šios puikios eilės...
Vartotojas (-a): rainiukee
Sukurta: 2007-06-23 12:57:33
Nereikia skaičiuoti gegutės ''ku-kū'', mūsų širdyse gyvenimo takai nulemti...
Gražu.
Vartotojas (-a): Brolis
Sukurta: 2007-06-23 12:56:18
Patiko, gražiai tu apie gyvenimą.