Santrauka:
Iš ciklo „Neišsiųsti laiškai“.
Ir noris net ne rėkt, o klykt: „Aš pasveikau!“
Bet, po paraliais, kaip ilgai Tavim sirgau!
Aš gyvenu su angelo širdim,
Nes pagaliau patikėjo manim.
Išskyręs iš minios kitų,
Pavadino tikruoju vardu!
Tas Kažkas – nesi Tu!
Nebe Tu.
Jau ramiai užmiegu...
Nubundu...
Gyvenu...
P. S.:
O gal tai lėtinė liga – ir niekad nepasveiksiu?
Jei paūmės ir vėl kada, tai pažadu: NESVAIGSIU!!!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): mylimiausia
Sukurta: 2007-07-06 19:42:11
O liga vis dėlto maloni ;) Ir kartais geriau net nepasveikt...
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2007-07-04 22:51:02
Neverta ir gyventi, jei nepatirtum šito svaigimo...
Anonimas
Sukurta: 2007-06-25 00:18:05
Jausmingas , gražus svaiginantis.
Man labai patiko :) :)
Vartotojas (-a): Brolis
Sukurta: 2007-06-22 14:31:20
Gražu, Besparni angele, gražu, patiko. Sėkmės.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-06-22 00:24:22
noretusi palinketi, bet gal nereikia????? Puikus gi tas SVAIGIMAS...nepamirsus- GYVENTI..:))
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2007-06-22 00:12:52
Džiaugios, kad pasveikai ir nebesvaigsi,
Dar svaidysi žaibus, žaliom akim skandinsi,
Man įdomu, ar pastebėjai? - Tau jau dygsta,
Paslėpdami ragus - mažyčiai angelo sparneliai...