Santrauka:
Nėr šlykščiau, kai nesulauki atsakymo.
Negaliu pakęst tylos, kai neatsako
Ir žvilgsnis kryžminas netikrumu.
Neišeinu iš rutulinio tako,
Kurį pati tradiciškai brėžiu.
Kiekvieną sykį, rytą apkabinus,
Laukimą kaišioju į kišenes,
Dedu ant veido kasdienybės grimą,
Tiktai tyla nusineša frazes.
Geriau ištartum šlykščiai rausvą tiesą,
Supjaustęs paryčiais naivias akis.
Tegu raudom galingom išsiliesiu,
Negu tyloj dūlėsiu lyg anglis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-06-19 11:16:10
Gražiais žodžiais parašyta. Toks gyvas.
Vartotojas (-a): Brolis
Sukurta: 2007-06-19 09:34:03
„Tegu raudom galingom išsiliesiu,
Negu tyloj dūlėsiu lyg anglis“
Visas eilius artimas, o ypač šios paskutinės eilutės. Labai patiko.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-06-19 09:02:07
Tarsi užburtam rate: su kaukių naštą, su neišsakytais žodžiais, su tyla dviese ir vienatve, laukimu ir ilgesiu... Skausmingas toks, bet labai jautrus - iš širdies į širdį. :)
O ši vieta ypatinga:
"Kiekvieną sykį, rytą apkabinus,
Laukimą kaišioju į kišenes"... Dėkoju, Nuodai, už galimybę akimis paliesti ir širdimi būti dalimi lyrinio herojaus labai asmeniškų minčių...
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2007-06-19 08:26:29
Susikuriam tylą mes patys,
apsibrėžę gražiausius ratus,
nugrimuoti ratilai paakyse.
neišduos ką kalbėjai nakty...