Negaliu pakęst tylos, kai neatsako
Ir  žvilgsnis kryžminas netikrumu.
Neišeinu iš rutulinio tako,
Kurį pati tradiciškai brėžiu.
Kiekvieną sykį, rytą apkabinus,
Laukimą kaišioju į kišenes,
Dedu ant veido kasdienybės grimą,
Tiktai tyla nusineša frazes.
Geriau ištartum šlykščiai rausvą tiesą,
Supjaustęs paryčiais naivias akis.
Tegu raudom galingom išsiliesiu,
Negu tyloj dūlėsiu lyg anglis.