tepatiškai, > tematiškai

Padrikas kalbėjimas;
negatyvių vibracijų virpesiai tiek tada citata: "Tada lyg pamišėlė tavo veidą akimis glosčiau."
tiek tada citata: "O dabar svetimi pėdsakai kelius trina.
Nėra laiko naujus pramint po dangum svetimu.
Nenoriu prisiminti..."
Pavadinimas neatskleistas tepatiškai, o ne tepatiškai, toksai depresyvokas ir tiek lyrinio herojaus vaitojimas; Rauda;
gražesnė vieta : "Vis slydau per pažįstamas linijas.
Senas kaip pasaulis bėgimas į geidulius.
Be pėdsako slydau, nuslydau.
Vidury laukų žodžius sau pačiai audžiau." --- bet rauda, spąstų jokių neužčiuopiau; tik raudą, nuotaikos išsakymą;
Jei pavadinimas būtų "neviltyj" arba "pasinėrus į neviltį" kažkaip gyviau atrodytų, dabar labai jau dramatiškas toks, o tų spąstų kūrinyje nėra; (mano nuomone)
:)

Tarp "buvo" ir "dabar"... Su liūdesiu ir net skausmu atskleistas prisiminimas, kurio "nenoriu prisiminti".
"O dabar svetimi pėdsakai kelius trina. Nėra laiko naujus pramint po dangum svetimu." - dar ne laikas kurti rytojų...Įvairiai galima interpretuoti ir pavadinimą: Spąstai rytojui, o gal spąstuose pats lyrinis herojus dėl praeities įvykių... Tuo kūrinys ir įdomus, kad kiekvienas turime galimybę į savo supratimą. :) patiko :)

man patiko. kažkur girdėta istorija.. :)

Neleiski nenorui ateit ir ištrinti,
tuos pėdsakus palei linijas...
Reikia surasti tik baltus žodžius,
ir neleisti niekam jų trinti...