patiko tokia kritika kritikams. good. :)

Gerai parašyta, iš širdies. Bet nepykim: mums pasaulis vienoks, aniems - gal kitoks; ką turim, tuo džiaugiamės.

Aš iki kritikų dar neužaugau,
bet vertinti ir man - smagu...
O tu turi juk teise ginti -
kurinį lyg vaiką nuo žvėrių...

Manau, vis tiek rašai įvertinimui,
mintis patiesi požiūriui kitų...
Išmokti skatinančią kurti kritiką
priimti, atmesti tą, kuri tik žlugdo...

O tai, kad nerašyt negalime
juk žinom mes iš patirties kitų,
Ta priežasti juk glūdi mumyse
neatskleista to vieno, kam pradėjom kurti...

:D

oj koks fainutis! neskaičiau komentarų, nesvarbu, ką jie sako. eiliukas patiko LABAI! artimas baisiai :) ačiū, mylimiausia, pasiimu ;)

Kritika būna žiauri,
Kritika kartais mus moko...
Su kritika gyveni
Jau nuo suolo pirmoko...
Tokia jau ta kritika: visiems neįtiksi ir geras nebūsi, ane? Eiliukas sava patirtim matuotas ir man jis patiko... :)

Tik svarbiausiai, kad juk satyros žanras yra KRITIKAVIMO žanras; jis pašiepimo formoje KRITIKUOJA. toks jau tas satyros žantras. ( gal tai reiktų irgi suprasti.)
:)

Ne nesatyriškas, nedatraukia iki satyros, nėra aštrų minties kampų, kurie brėžtų satyriškai mintį; Nuoširdus išsisakymas; Gražus išsisakymas ir nuoširdus. ( kritikos - kritikų reikmė aiški; čia keliamas klausimas>"Ir kas iš to? Ką galit jūs,
Didieji kritikos vergai?" ši mintis sako ne apie kritikus, o apie tuos rašančius, kurie be kritikos - be kritikų minčių savo kūriniams, negali rašyti ir labai paiso kritikos, tai jie rašydami kūrinius yra kritikos vergai; vergauja kritikai. Čia jau būtų apie poetus - taip išsireikšta bent jau. pacitavau. ir visas tas posmelis mintimi savo sako apie vergus kurie be kritikos negali.) juk kritikai gali kritikuoti, kaip rašantys gali rašyti. Bet nė nuo vienų, nė nuo kitų darymo (- rašymo) pasaulis nesustos sukęsis; rašys jie kritikuos ar ne. Kita mintis > "Galiu nekurti, kas iš to,
Pasaulis nesustos juk suktis." ----- taip pat analogiškai gali kritikas rašyti, kad kritikuos jis, ar ne, pasaulis nenustos gi suktis"; Na o jei turima omenyje, kad kritikas yra savo veiklos vergas nes negali to nedaryti, tai bet koksai žmogus yra savo veiklos vergas, tokiame kontekste. Ir jei tiksliau, tai vergas yra tas kuris yra pavergtas kažko. Nežinau, neradau čia satyros, ar aštrių minčių, bet radau nuoširdų išsisakymą, lyg norą suprasti, "kodėl kritikai yra kritikais" lyg noras suprasti pasirinkimą kritikos veiklos; Diskusijos forma; (jis lyg bandymas eiti į dialogą, dėstant savo nesupratimą tokio pasirinkimo.) bet satyros kaip aš čia nematau; O eilius nuoširdus, taikus, yra gražių linksmų vietų. Sklandus. ( tai (mano) nuomonė - vieno skaitytojo iš skaitytojų nuomonė,
apie kūrinį.)
Galėtų būti satyra, bet trūksta esminės minies ir jos aštrumo, kuri atspindėtų kame pašiepiamas kritikų, /k a m e/ ir /k a s/ tas beprasmiškumas apie kurį bandoma kalbėti, bet nepasakyta kame jis; Kritikai nebando stabdyti pasaulio tikriausiai, ir poetai rašydami, taip pat to nebando daryti; jis sukasi, žmonės užsiima veikla; Tikra gera kritika yra puikus dalykas, ir brangus; Už gerą kritiką gali paprašyti kritikas ir sumokėti, arba visai jos neišsakyti. ( geras kritikas, jis turi būti ir filosofu gerai įžvelgiančiu daiktų ir dalykų esmę būtyje, (ne tik paties rašymo amato žinovas. tai kalbininkas); Reiškia turi gerai ją ir pažinoti daiktų esmę būtyje.) Kritikas tai mokytojas toje veikloje kuria užsijimi, jei jis tikrai talentingas, tikras geras kritikas. Bet kritikams satyra yra įmanoma kaip ir bet kam; Šiame kūrinyje nematau esminės minties kuri būtų satyros žanre kritikams.
Matau, kaip jau minėjau gražų dialogą - ėjimą į dialogą, bandant suprasti žmones pasirenkančius tą veiklos rūšį, ėjimas į diskusiją; Va toksai eilėraštukas atrodo. Sklandus ir nuoširdus.