Oho. Sakote, čia dar vaikystėje rašėte? Atrodo labai nevaikiškas: vien dėl problemos sunkumo ir pasirintų įvaizdžių satyrai...

Satyra su laabbbaaaiii gilia "šuniška" mintim :) Po daugelio metų atminty atrastas kūrinukas. Tik įdomu, kokia mintelė kuriant buvo kadais: 14-iolikmečiui berniukui?

toks sulyginimas :))
bet liūdnokas.

hmmmm....
silpnas darbelis. kad satyra dar kiek pataiso reikalą.

Jeigu šakos >>> būdos visai intriguojantis būtų, dabar - nesupratau.
Ko gero reiktų keist Įsim... >>> Pasim... , pakartą>>> palaidą.

Iš karto nervas pakilo, kaip taip dabar apie meilę; taip ir su žmonėmis būna, myli myli, atima sūnelį, išsiunčia į karą, grįžta sūnus - be gyvų ženklų, kūnas be ausų be rankų ir be kojų, o mylinti motinėlė, ar žmonelė, ar sesulė, ar tėvelis ar brolelis, tas kas myli, verkia apkabinę tą mėsos gabalą; galima pasijuokti; į satyrą;
Tai ir čia, ir dar gyvulėliai sugebėjo įsimylėti, o juk meilė tai šventa; ( gyvuliai sako neįsimyli, jie prisiriša, nors o gal ir įsimyli, tik gyvuliai gyvulius gali suprasti; pavyzdžiui vilkai, arba gulbės, sako poroje visą gyvenimą gyvena; taip ir žmonės neišgali; negali juoktis tikriausiai, kad jie įsimylėjo, kas ten žino kaip ten yra, tik jie patys;
Ai paskui galvoju ko man čia narvarvuotis , juk ne aš parašiau, o tu; tai žinai gerai, kad ne prie kryžiaus prikaltą; rado, o pakartą; Nea ne į satyrą tokio nedėčiau;