Kai Vasara braido už lango

na ir kaip gi gali neeiliuot
kada vasara braido už lango
kai pražysta kaštonų veidai
kojos glosto kai rytmečio dangą

kai aušroj atsimerkus girdi
kad lakštingala pradeda tilti
o melsvam tirštame danguje
kregždės karpo žioruojančią viltį

kai kažkas neišreikšto svarbaus
nori gimti ir plėšo krūtinę
skriski paukšti laisvoj tėkmėje
vakarėjant sugrįžk į lapiją

pagiedok, pačiulbėk – nusipurtyk
vakarykštes nurimusias dulkes
ir lipdyki žalias svajones
iš subirusio didmiesčio kulto

tėkmėje – tirštame žalume
prisipildau šio rytmečio kraujo
mano akys ir vėl širdyje
vasarėjant per laiką keliaujam
Toltik

2007-06-14 12:10:23

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): klajūnė

Sukurta: 2007-06-14 13:01:08

nagi smagus toksai - ko gero net į mėgstamiausius

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2007-06-14 12:59:29

Na geriau jau kai yra štampukų, kuriuos galima lengvai pakeisti pavyzdžiu
"kregždės siuva žaliuojančią viltį" ir t.t. bet tai daug geriau, kai vienas kitas štampas, o ne sujauktas minties vientisumas, tekantis per kūrinį; Ko niekaip nepasakyčiau apie šį kūrinį. Jis nesujauktas ir neišbalansuotas, ta prasme sucentruotas ir turintis stabilią minties ašį, apie kurią sukasi kūrinys; ( pasaulis yra viskas ne tik gamta, bet kartu ir žmogus jame, ir žmonės su savo veikla > citata: "na ir kaip gi gali neeiliuot
kada...") jūsų kūrinyje pasaulis šypsosi ir yra labai harmoningas, ir kaip gi gali to skaitydamas nepajusti, kai tai taip džiaugsmingai ir šiltai išreikšta;
Žaismingas ir džiugus; jaudinantis paslaptingas mįslingas ir kartu paprastas, pažystamas, bet nepabostantis ir vis skambantis įspūdingai ir lyg naujai, nors groja vis žinoma ne vienus metus girdėta, su visa savo jau pažystama eiga, "pienės pievos, penių vynas ir alyvos ir jazminai, o paskui ir obuoliai, purvas bruknės ir baltieji kailiniai..." o žavi ir viskas ir kaip gali nedainuoti džiaugsmingų dainų; Tikrai ta nuotaika kūrinyje yra; Rodos kaip žiogas žmogus būties pievoje šokinėja ir smuikuoja, kol visa energija į tą pievą į tą būti dar neištekėjo. Va jūs čia mane "nugirdėt" tuo jaudulingai vibruojančiu vasaros žalumu, vienu žodžiu saulė šypsosi keliauja, o Tolteko kūrinys šildo dvasią ir mintis svaigina;
(Aš irgi myliu ir gerbiu gamtą, ne tik mėgaujuosi ja.)

Vartotojas (-a): Besparnis angelas

Sukurta: 2007-06-14 12:30:06

"mano akys ir vėl širdyje " - vau, kaip vaizdingai :) tikrai labai poetiškai Jūsų vasara braido...

Vartotojas (-a): ieva

Sukurta: 2007-06-14 12:20:49

mielas, šiltas, jaukus. Daug poetinių štampukų:( kregždės karpo; žalias svajones; melsvam, tirštam danguje ir t.t.) Tėkmėje" panaudota kelis kartus. Keistinas vienas iš variantų.