Santrauka:
nieko nauja po saule – ateinama, išeinama, klystama, nepasitaisoma..
L. ir J.
Nelieka tų, kuriais stipriai tikėta.
Išeina jie – o kur? – nepasisakę.
Kamuoja liūdesys, kankina gėda,
Kad padėkot laiku nesusipratom,
Kad vėl beprotiškai kažkur skubėjom,
Tarp tūkstančio darbų neradom laiko,
O jie lyg tyčia – ėmė ir išėjo,
Nelaukę, kol suprasim savo klaidą.
Į baltą smėlį juos lėtai lydėsim,
Tarp chrizantemų širdperšą paslėpę,
Bent rožei dar skubėsim pašnibždėti,
Kas liko netarta beržų pavėsy.
O šitaip būta jau ne vieną sykį, –
Šnibždėsis vystantys erškėtrožių vainikai...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-06-16 11:34:18
žavingai suskambėjo ritmas. patraukė ir žodžiai.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2007-06-13 20:25:18
Man gražu:paprastai, nemandravojant, neieškant įmantrių metaforų pasakyta skaudi tiesa - per mažai vienas kitam gerų žodžių pasakom, per mažai.