Griūvančių sienų sukeltame dulkių rūke
Ryte saulė tekėjo, kad šešėlis užstotų tave.
Kadais mėlynos akys šiandien žvelgia pilkai.
Nustebtum – dar vakar skristi mokėjo mano maži Angelai.
„Su galinga rožančiaus malda...” – Jau negirdžiu...
Sklaidosi dulkės. Tyla. O aš tiesiog užsimerkiu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-06-21 00:35:34
yra gero kūrinio užuomazgų, bet dar prie išraiškos ir vientisumo padirbėt reikėtų
Vartotojas (-a): vyckenis
Sukurta: 2007-06-14 15:05:20
Gražiai išreiškiai jausmus. Pabūk užsimerkus, bet saulė dar pakils kartu su angelais. Nepasiduok liūdesiui
Vartotojas (-a): Izabelė Terhoven
Sukurta: 2007-06-13 00:08:33
Pradžia labai poetiška ir išraiškinga.